2012 m. gegužės 1 d., antradienis

Išgyvenusi kardų audrą


George'o R. R. Martin'o knygas rekomenduoju skaityti vasarą. Ne ruošiantis sesijai ir ne rašant bakalauro darbą. Nes šios knygos klampios ir viliojančios lyg medus - o tu, skaitytojau, teesi tik vargšė muselė, įklimpusi į 7 tomų gylio puodynę...
   Taigi, taigi, trečioji ,,A Song of Ice and Fire" dalis jau atsidūrė šalia perskaitytų pirmųjų dviejų. Ir ką gi galiu pasakyti? Šis autorius žino kaip parašyti patrauklų, intriguojantį ir nepaliaujantį stebinti kūrinį. Veikėjų portretai itin realūs, situacijos - universalios (kaip yra pastebėjusi ,,Game of Thrones" serialo aktorė Michelle  Fairley, kuri vaidina Catelyn Stark, nuėmus fantasy apdangalą, šis kūrinys - apie mus, žmones, jis itin šiuolaikiškas).
   Martin'as pasirenka veiksmą aptarti iš įvairių veikėjų pozicijų. Šioje knygoje tokiais tampa Davos, Catelyn, Tyrion'as, Atya, Sansa, Daenerys. Taip knieti papasakoti, kas vyksta Septyniose karalystėse, bet... negi atimsiu asmeninio pažinimo malonumą? :) 
   ,,Youtube" yra išties įdomus 3-jų dalių interviu su pačiu autoriumi. Jis paaiškina keletą dalykų, pasipasakoja kaip apskritai gimė šis epinis kūrinys.
   TAČIAU kas šioje knygoje užkliuvo: yra sveikintina, kuomet autorius nustebina skaitytoją. Netikėtas posūkis (angl. plot twist) visada sukelia įvairių reakcijų, o netikėtumai tik ir skatina šuoliuoti puslapiais toliau. Bet G. R. R. Martinas visas savo knygas tais netikėtumais ir plot twist'ais prikemša kaip kalėdines žąsis, padėkos dienos kalakutus (ar dar kitus amerikietiškus šventinius paukščius) tiek, kad jos kone plyšta nuo įdaro gausos... Jau minėjau anksčiau, kad nei vienas veikėjas negali jaustis saugus šioje istorijoje. Trečioji dalis tai tik patvirtina. Tačiau netikėtumai, besipilnatys vienas po kito gali turėti ir atvirkštinę reakciją - skaitytoją atbukinti. Būtent taip atsitiko man. Kai herojus, kuris viename puslapyje gėrė vyną, sekančiame puslapyje tampa arbaletų ir lankų taikiniu - jau nebesistebėjau. Kai kiti veikėjai krito kaip musės, reakcijos buvo tokios: ,,O, ir šitas?", ,,Aaa, na, jam irgi jau laikas buvo..." arba dažniausia: ,,Ale tu matai...". Kaip sako gera lietuvių liaudies patarlė: ,,Kas per daug - tas nesveika" (jos, matyt, Martin'as nežino. Ir labai tikiuosi, kad netrukus nereikės panaudoti dar kitos - ,,Dėl rašto išėjo iš krašto"...).
   Tačiau nepaisant iš tūkstantinių knygos puslapių besiveržiančių siužetų, minios veikėjų, tai išties įtraukianti ir profesionaliai parašyta knyga. Tačiau ketvirtosios dalies imsiuos po sesijos ir egzaminų. Kad dūšios neskaudėtų, jog nuotykiais alsuojančius puslapius turiu atidėti dėl mažiau intriguojančių stilistikos konspektų...



P.S. Kaip atsvarą visam knygos žiaurumui radau šią mielą svetainę, kurioje gyvena štai toks katinėlis :)
Gražios gegužės pradžios!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą