2013 m. birželio 7 d., penktadienis

Summer Time





Pasisėdėjimas su Pau-Pau ir Ju po jų bakalaurinių gynimų. Šaunuolės mano mielosios!


Malonus antradienio ekskursas. Mune, ačiū tau dar sykį ;)







Vasara smogė man visu pajėgumu: kažkaip nebestresuoju nei dėl sesijos, nei dėl krūvos susikaupusių darbų. Kažkur giliai viduj tikiu, kad viską spėsiu padaryti gerai ir laiku. Užtat vienas po kito į mano dėmesio lauką patenka įvairūs renginiai. Paskutinysis - Lanos Del Rey koncertas.
   Įsijungė kažkoks man dar iki galo neperprastas rėžimas - kai vakar per liūtį visi slėpėsi po pastogėmis, aš sau ramiai šlepsėjau senamiesčio grindiniu su skėčiu virš galvos ir džiaugiausi kojas skalaujančiu lietaus vandeniu. Tokia atsipalaidavus seniai bebuvau. Keista.
   Važinėdama dviračiu pamatau daug gražių ir iki tol nepastebėtų dalykų: įvairių spalvų gėles, pražydusias Neries pakrantėse, ančių porelę, besimėgaujančią saule... Apskirtai, kai po ilgos pertraukos važiavau troleibusu buvo taip nepatogu ir ankšta, kad maniau, jog išlipsiu kitoje stotelėje ir geriau eisiu pėsčiomis (bet pagailo to išleisto lito bilietėliui, tad likau dardėti senute Škoda toliau). 
   Vakarus leidžiu su Draugu žiūrėdama Marvel filmus: pradėjom nuo The Avengers, o baigėm Iron Man'o pirmu filmu. Šįvakar peržiūrėsiu antrąją Tonio Starko nuotykių dalį, o rytoj eisim į kiną žiūrėti trečiojo. Į tai, jog jaučiu net kažkokį malonumą žiūrėdama tokius filmus žvelgiu dvejopai: 1) reikia susirūpinti savo filmų pasirinkimais; 2) vasarą galima viskas (prie Kubriko, Lynčo, Hičkoko grįšiu rudenį. Pažadu).
   Galiausiai - dar vienas pirkinys (mama, nors sakiau, kad galėsi mane sarmatinti, jei dar vienus batus nusipirksiu, bet čia jau buvo neįmanoma atsilaikyti!.. Tuo labiau, kad apie juos galvojau visą savaitę, vadinasi, man jų iš tiesų reikia!). Žinodama, kad Charlotte Olympia balerinų su kačiukų snukučiais gyvenime neįpirksiu, tikrai labai nudžiugau, kai New Yorker'y pamačiau šiuos ūsuotuosius. Žinoma, kokybės atžvilgiu iki Charlotte batelių jiems kaip pėsčiom iki Marso, bet, c'mon, turėti kažką panašaus jau yra didelis pasisekimas (tuo labiau, kad ketinau šturmuoti eBay net, kažko tokio ieškodama).
   Vazoje pamerkti bijūnai kvepia ir dėl to kyla didelis gimtosios Šiaurės ilgesys (ten, deja, bijūnų nėra Bet auga didžiulis jazmino krūmas). Galbūt po savaitės jau vartysiuosi po obelim sode arba eisiu ravėti braškių. Ir viena, ir kita man dabar skamba (net pačiai sunku patikėti) vienodai patraukliai. 
   
    
   







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą