2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

Croatia: Where/What to Eat

Jeigu mėgstate šviežias jūrų gėrybes - Kroatija yra jūsų šalis. Kadangi keliavome po regionus, kurių tradicinės virtuvės pagrindą sudaro būtent mėlynuose vandenyse pagauti aštuonkojai, kalmarai, sepijos, įvairios žuvys ir moliuskai, buvo daug naujų skonių. Taip pat aiški ir Italijos įtaka - picos Kroatijoje tikrai yra dieviško skonio! O kainos restoranuose - tikrai nesikandžiojančios. Dviems žmonėms pietūs (ar vakarienė) jaukiame restoranėlyje gali atsieiti nuo 160 iki 200 kunų (~ 23 - 30 €). 
   Su Vincu valgėme beveik visose vietose, kur buvome nuvykę. Ieškojome patiekalų, kurie buvo rekomenduoti mūsų kelionės gide, arba tiesiog bedėme pirštu į meniu :) Restoranus ir kavines rinkomės palygindami kainas ir eidavome į tą, kuris siūlydavo pigiau nei kaimynai, o jei kildavo abejonių - valgydavome ten, kur žmonių būdavo daugiausiai (ši taktika mus pavedė tik vieną kartą). Tad dalinuosi savo įspūdžiais apie maistą Kroatijoje!







Dubrovnik, Trattoria Tezoro. Pirmiausia - puikus aptarnavimas, ypač mandagūs padavėjai, o mus aptarnavusi kalbėjo puikia anglų kalba. Antra - maistas, nors ir buvo patiektas ne per didžiausiomis porcijomis, buvo tikrai skanus ir juo mudu su Vincu tikrai mėgavomės. Midijos čia buvo bene skaniausios, kurias valgiau per visą kelionę! 10/10




Solin, Girasole. Skaniausi spagečiai, kuriuos teko Kroatijoje valgyti. Aš užsisakiau žalių spagečių su jūros gėrybėmis, o Vincas - spaghetti alla carbonara. Valgėm, mėgavomės ir norėjom dar. 10/10



Stobreč, Split, Peperoncino. Tikra itališka pica, žmonės! Čia mudu su Vincu kertame keturių sūrių picą, kuri buvo vidutinio dydžio (kroatų mastais). Jei būtume ėmę didelę, ji būtų užklojusi visą mūsų stalą! Super aptarnavimas, mandagūs ir pasiruošę padėti padavėjai, o picų kainos, tiesą pasakius, juokingos (ši mums atsiėjo ~ 6 €). Taip, kad labai rekomenduoju! 10/10





Ston, Konoba Bakus. Pigiausios mano valgytos midijos - jų kilogramas tekainuoja 45 kunas (~ 6 €). Patikėkit, tai yra iššūkis ir daugiau tokio kiekio gyvenime nebeužsisakinėsiu. Bet pabandyti buvo verta. Vis dėlto, midijų būta visokių - nuo nago dydžio, iki praktiškai užpildančių visą burną (kurios jau šiek tiek "peraugusios" ir turi gana stiprų jūros skonį, tad jų tiesiog nevalgiau), žodžiu, toks asorti. Bet ištroškintos buvo tikrai puikiai! Naminis baltas vynas buvo sausas, bet itin tiko prie jūros gėrybių. Vincas užsisakė juodąjį rizotą, kuris gaminamas iš sepijos (ji ten sudedama visa, įskaitant net jos rašalą - iš čia ta spalva). Na, o užkandžiams pasirinkome austrių, kurios mums, kaip pirmą kartą jas ragavusiems, paliko tikrai gerą įspūdį. Rekomenduojam! 9/10




Rovinj, Skver da Mario Villa Squero. Itin jaukus restoranėlis su nesikandžiojančiomis kainomis! Čia valgiau skaniausią jūros gėrybių rizotą! Vincas užsisakė kiaulienos medalionus su triufelių padažu ir taip pat liko patenkintas. Be to, prieš atnešant patiekalus, atnešama po taurelę Šljivovicos, o kai išgeri - atnešama dar ("It's on the house" - mums pasakė padavėja. Na, jei "on the house", tai dar puikiau!). 9/10 




Rovnij, Porta Antica. Tai buvo pirmoji vieta, kurioje pietavome. Midijos čia buvo puikiai paruoštos, tikrai puikus padažas, kuriame jos buvo troškintos. Vincas valgė žuvį (tikrai nebeprisimenu kaip ji vadinosi), kurią jam, kaip neapsisprendžiančiam, pasiūlė padavėjas - toks linksmas, putnutis vyrukas :). Vis dėlto, vertinant po visų vietų, kuriose buvo valgyta, Porta Antica nebuvo kažkas labai įspūdingo, tad 8/10.





Zadar, Konoba Malo Misto. Skanus ir nepretenzingas maistas. Susidarė įspūdis, jog kroatai gamina taip nepersistengdami - svarbiausia, kad būtų skanu. Tai šie patiekalai tikrai iš tos lygos. Žuvienė buvo tikrai gardi, o rizotas su vištiena ir daržovėmis puikiai užpildė skrandį. Vincas morališkai prisiruošė pavalgyti jūros gėrybių (kadangi nėra didelis jų fanas), tad, kaip supratau, šiais spagečiais liko nenusivylęs. 8/10




Trogir, Konoba Best. Nors užeigos pavadinimas ir yra pretenzingas ("Geriausia"), vis dėlto, nesakyčiau, kad tos pretenzijos turi pagrindą. Maistas, kaip ir minėjau, iš "skanus, bet tai ir viskas" kategorijos. Nelikom labai nusivylę, bet nepasakyčiau, kad norėtųsi giedoti ditirambus virtuvės šefui. Tiesa, čia paragavom tokių žuvyčių, kurias vis mums labai rekomendavo gidas. Na, buvo skanu, trašku ir labai sūru (po jų vandens atsargos seko labai greitai...). Mano užsisakytas rizotas su jūros gėrybėmis buvo skanus, bet neprilygo valgytam Rovnij. 7/10



Umag, Spaghetteria Garibaldi. Po važinėjimo po kelis miestelius nutūpėme suvalgyti picos. Jos šioje picerijoje išties didžiulės (aš teįveikiau tik pusę!)! Tačiau pasirinkimas mažas, o ir viena nuo kitos ne per daugiausiai skiriasi. Pavalgėm, užkišom skrandžius ir tiek. 7/10



Split, picerija "ant kampo". Išbandėme tai, ką matėme darant nemažai turistų - pirkome picos gabaliukus ir valgėme čia pat, gatvėje. Buvo visai skanu, kadangi mano pica buvo ką tik ištraukta iš krosnies. Vincui nuskilo mažiau, kadangi jo reikėjo šildyti mikrobangėje, tad buvo jau nebe tas... Bet šiaip, nepretenzingam alkio malšinimui - pats tas! 7/10





Stobreč, Gostionica Struja. Va čia ir buvo tas kartas, kai nepataikėme vadovaudamiesi "kur valgo daug žmonių, tai tikriausiai, kad ten skanu" taisykle. Maistas buvo beskonis, Vinco valgyti spaghetti alla bolognese "skurdoki" (švelniai tariant), o mano kepti langustai tešloje, pasirodo, buvo tiesiog "deep fried" (po to visur klausėme, ar "apkepti tešloje" nėra tas pats, kas kepti fritiūrinėje), tad po to "džiaugiausi" sustojusiu skrandžiu... Aptarnavimas buvo lėtas, padavėja mus kiek ignoravo, tad tam, kad užsisakytume, prie stalo rimojome ne vieną ar dvi minutes. 4/10


Ir, pabaigoje (kaip ir turi būti) - desertai!

Stobreč, Horus. Pats skaniausias sūrio pyragas, kokį valgiau! Išties dosnios porcijos, o arbata ir kava čia taip pat labai skani! 9/10

Ledai Kroatijoje yra skanūs visur! Už šias dvi porcijas Dubrovnike sumokėjome 3 € ir buvome labai patenkinti! Vis dėlto, skaniausi ledai buvo Rovinj - sūrio pyrago skonio, su labai traškiu vafliuku... Mmm... :)


Photo © Vincas Razma

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą